aptverti

1 aptvérti, àpveria, aptvė́rė tr. 1. SD¹115, SD221, H, R378, MŽ507, Sut, J, Š, LL125, NdŽ tvora apriboti, apsupti, apjuosti: Padrūtinu, aptveriu mūrais R55, MŽ74. Kampą aptvérti, užtvérti KI36. Sodybos aptvertos akmenine tvora, kiemai išgrįsti A.Vien. Visi laukai būdavo aptvertì Krs. Gyvuliam ir kai kieno sėdyba, va kluonas aptvértas tokiom tvorom Antš. Matai, kad ten buvo aptvértos tos ganyklos, ten liuob į tas ganyklas kiaules atvarys Lkž. Gerai gyvena: aptvérta, apštakietuota visur Jrb. Kartim aptvérta pieva, ganyt nereikia Pls. Sodas aptvértas eglėm po kairiu šonu Klt. Jau čia pri mūso toks buvo aptvértas kiemukas Akm. Dėdinčius aptvértas aukštai LzŽ. Aptvė́rė bulbas nuo šernų Krs. Nuo lapės [kiemą] aptvė́riau tvora Kp. Kiemas aplinkos aptvértas kartelėm Svn. Vokiečių kapinės paprastais akmenais aptvérta Vžn. Kapai aptvertì medžiais Jdr. Prieinu – kryžius aptvértas kur miške Žeml. Aptvė́rę buvau tą mėšlyną Dv. Sakau, aptvérte (aptverkite) Aps. Aptvérsiu šakaliukais, kad žinoč, kur pasėta skrebliukai Klt. Broleliai darželį aptver̃s aptver̃s, motulė rūteles pasės pasės DrskD188. Tas dvaras mūru aplink aptvertas, o ant vartų užverstas didelis akmuo BsPIV265(Brt). Pats miestas su trilinkais labai drūtais mūrais aptvertas ir su daug tvirtomis mūro koryčioms apstatytas buvo Kel1864,203. Kelio vietos, kurios nėra visiškai sveikos, aptveriamos signalais VĮ. Žmogus nekuris užsodino vynyčią ir aptvėrė ją tvora Ch¹Mr12,1. Aš ją (vynyčią) aptvėriau mūru MP182. | prk.: Aptverk su erškėčiais ausis tavo ir neklausyk pikto liežuvio M.Valanč. ^ Neaptverto daržo kiaulės gaspadoriai LTR(Srj). | refl. tr., intr. Š: Triobas apsitvėrėme ir apsisodinome medžiais Ašb. Jau jy (duktė) pati apsitvė́rė [darželį] ir apsodino gėlių Kpč. Tuinu apsitvė́rė aplink Klt. Apsitvėriau, kad vištos neprieitų Šts. Vanda apsitvė́rė tora, ne vištos nebeina Trk. Ką beužsiauginsi [gyvulių], apsitvė́ręs kiemą Krš. ║ apsupti, apjuosti ratu (mėnulį, saulę): Kab gražus mėnulis, tai nieko nebūna, o kab aptvértas – tai lietus bus Kls. | refl. Pun, Grv, Kls, Kpč, Sn: Mėnulis apsitvė́ręs geltonu ratuku – bus lietaus Prl. Mėnulis apsitvė́rė šviesumu ir aplinkui raudonas Lp. Apsitvė́ręs dievaitis prieš oro atamainą Pls. Va mėnulis apsitvė́ręs, bus kitokis oras Pv. Apsitvė́rus saulė, tai vis an lietaus Dsm. Saulė apsitvė́rus Ad. 2. aplink padaryti, pastatyti (tvorą): Tvorą naują [kapinių] aptvėrė M.Katil. Buvo tokios ganyklalės, i buvo toros aptvértos Lnk. Šitokias mendrines [tvoras] aptver̃s Pb. Te tvorytė aptvertà, kad niekas neprieitų Žl. Oi aš tau aptversiu tvorelę LTR(Ktv). | refl. tr.: Ten kokią nedidelę torelę apsitvė́rusi aplink savo darželį ir pasisėjusi ropių Krp. 3. aplink tveriant padaryti, įrengti: Prie ūkiškųjų pastatų aptveriamas diendaržis – ten ir vieta gyvuliams rš. Miškely aptvértas gardas galvijam ganyt Pl. Pernai buvo bandodaržis karvėms aptvértas Mžk. Buvo aptvértas daržas i suleisdavo karves Klt. Reiks darželį ore aptvért, aždarinėsim karves Dv. Aš aptvė́riau kiaulių apluoką Všv. | refl. tr.: Kad nenori piemenies samdyti, apsitvérk pastauninką Plt. ║ padaryti aptvarą: Tenai aptvérta buvo, šunius laikydavo Kvr. 4. LL310 aptvaru atskirti, aptvare uždaryti, užtverti: Gyvuliai aptvertì ant lauko būdavo, daržas vadinos On. Apìtveria drata arklius miške Kp. Kap neaptvertì [stumbrai], tai ir beateina Pv. Aptvė́rė tokia tora dygliuota ten anus Trk. Apvynėli žalusis, puronėli gražusis, tave tvoroms aptvė́rė, manę kalboms apkėlė JV676. | prk.: Mes nelaisvėn gyvenam, po lenkais, okupuoti, ale mes aptvertì be akstinų dratais, bet jūs tai akstinuotais visi Sn. 5. R363, MŽ, MŽ486, MŽ²13, Sut, Š apvynioti tvarsčiu, aprišti: Pimė, jo moteriškė, su kitoms moteriškėms džiaugės ir Dočiuką su gatavais tepalėliais mostyt tuo ir jo žaizdas aptvért susirinko K.Donel. Vis liuob būs muno koja aptvertà Kl. Galvo[je] man skaudis pratrūko, tai bjaurumas – nė aptvért negaliu, nė apklijuot Krs. Mūsų palčerka (felčerė) – tik pirštu aptvért Slm. Pasigailėjo jo, ir priėjęs aptvėrė žaizdas jo BPII375. Jam tuojau žaizda aptverta tapė LC1879,52. Skaudančią vietą aptverk S.Dauk. | refl. tr. Š: Dabar esu tikras ubagas: ir ranką, ir koją apsitvė́riau Vkš. Neturu su kuo apsitvérti rankų Kv. Apsìtveriu tą koją, kad neišsimozotų [nuo tepalo] man patalas Mžš. Apsitvérk pirštą JT231. ║ [i]uždėjus ką apvynioti tvarsčiu, aprišti: [Landuonį] prapjauti, išspausti kraują, įkišti į anodiją ar į tepalinę degtinę ir žvaktaukiais aptverti LTR(KlvrŽ). Aptvertà obeliotė eglių šakom in žiemos Klt. | refl. tr.: Pasidedu an krėslo koją, apsìtveru su tais burokais Šv. Kojas apsitvérdavo eglišakiais, ka šilčiau būtų Akm. 6. N, BzB101 sutvirtinti, įtvirtinti, apkalti: Bačką lankais aptvert MŽ. Akmenaitį auksu aptvérti KI327. Auksu aptveriu R134, MŽ177. ║ apsaugoti ką įtaisant, padarant: Sraigtų galvutės spraudiklis frezavimo staklėse turi būti aptvertas rš.

◊ šiaudų̃ tvorà apsitvérti imtis bet kokių priemonių: Kad žmogus žinotum, kad mirsi, šiaudų̃ tvorà apsitvértum Prn.

\ tverti; aptverti; paaptverti; atitverti; įtverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; pritverti; raztverti; paraztverti; sutverti; užtverti